Mano istorija
Esu Geštalto terapeutė, gyvenanti ir dirbanti Trondheime, Norvegijoje. Dirbu su suaugusiaisiais tiek nuotoliu, tiek gyvai. Mano požiūrį į terapiją formavo asmeninės patirtys, profesinės studijos ir suvokimas, kad suprasti save ir iš tiesų kažką pakeisti savo gyvenime – ne visada tas pats.
Tai dalis mano istorijos, slypinčios už „Authentic Path“ atsiradimo.
Vien suprasti nepakako
Būdama dvidešimties su trupučiu daug skaičiau. Domėjausi žmonėmis, santykiais ir tuo, kodėl jaučiamės bei elgiamės vienaip ar kitaip. Tačiau vienas klausimas man vis nedavė ramybės:
Atrodė, kad tiek daug suprantu. Kodėl tuomet vis dar taip jaučiuosi?
Patyriau nerimą ir depresijos epizodus, ilgą laiką stengiausi su viskuo susitvarkyti pati.
2013 metais išėjau iš darbo verslo įmonėje ir pradėjau ieškoti kitokio gyvenimo būdo. Keliavau į Maroką, o vėliau žiemą praleidau Meksikoje, netoli Karibų jūros. Savanoriavau, išbandžiau įvairius darbus ir atradau naujų galimybių, apie kurias anksčiau net nebuvau pagalvojusi.
Kelionės praplėtė mano akiratį, tačiau kitą pavasarį grįžusi į Lietuvą supratau, kad daugelis jausmų, su kuriais anksčiau susidurdavau, niekur nedingo. Vien aplinkos pakeitimo nepakako visiems sunkumams išspręsti.


Mokymasis įsiklausyti į save
2015 metais pradėjau ieškoti pagalbos ir lankyti įvairias grupes. Mano šeimoje apie jausmus buvo kalbama retai, todėl buvau įpratusi savuosius laikyti savyje. Klausydamasi kitų žmonių pasakojimų apie panašias patirtis, pamažu supratau, kad nesu viena.
2017 metais pradėjau lankyti individualią terapiją. Per kelerius metus išbandžiau įvairias terapijos kryptis, įskaitant kognityvinę terapiją, schemų terapiją, geštalto terapiją ir darbą su trauminėmis patirtimis. Kiekviena jų man davė kažką skirtingo, tačiau ypač svarbu buvo turėti žmogų, kuris klausytųsi, reaguotų ir būtų šalia išgyvenant sunkius jausmus.
Galėjau dalytis tuo, ką anksčiau slėpiau, ir patirti, ką reiškia būti priimtai tokiai, kokia esu.
Pamažu pradėjau geriau atpažinti savo poreikius, suprasti, ko noriu, ir pripažinti tai, kas man skauda. Atradau, kad atvirumas sau ir atjauta gali eiti kartu: galiu pripažinti net ir skaudžias tiesas, nebūdama tokia griežta sau.
Pokyčiams reikėjo laiko. Pradėjau pastebėti, kaip dažnai savo poreikius nustumdavau į šalį, ypač santykiuose, ir pamažu ėmiau priimti nelengvus sprendimus dėl to, kokio gyvenimo noriu. Taip pat atsirado vietos troškimams, kuriuos ilgą laiką atidėliojau.
Vienas jų buvo keliauti vienai.



Camino: atrandant savo kelią
Greta asmeninės terapijos, 2017, 2018 ir 2024 metais tris kartus ėjau piligriminiais Šv. Jokūbo keliais (Camino de Santiago) Ispanijoje ir Portugalijoje. Dviejų šių kelionių metu nuėjau daugiau nei 800 kilometrų.
Camino tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Šios kelionės suteikė galimybę kasdienėse situacijose praktiškai patirti tai, ką tyrinėjau terapijoje.
2017 m.
Pirmasis žingsnis
Terapeutės padrąsinta, išsiruošiau dviem savaitėms į Camino de Santiago. Tai buvo mano pirmoji savarankiška kelionė.
Iš šalies galėjau atrodyti pasitikinti savimi, tačiau iš tiesų labai bijojau. Terapeutė man priminė, kad bet kada galiu sustoti, susirasti jaukią vietą prie jūros ir tiesiog skaityti knygą. Neprivalėjau niekam nieko įrodinėti ar versti savęs eiti toliau.
Žinojimas, kad turiu pasirinkimą, suteikė drąsos iškeliauti.
Pirmąją dieną laikiausi šalia vienos ispanų poros, nes nebuvau tikra, ar sugebėsiu keliauti viena. Kai jie nusprendė tęsti kelionę savarankiškai, man teko pačiai ieškoti savo kelio.
Ir man pavyko.
Prisimenu, kaip savimi didžiavausi. Jau kitą rytą su nekantrumu laukiau, kada galėsiu vėl leistis į kelią. Patirtis, kai nepaisydama baimės atradau, kad galiu susitvarkyti pati, išliko su manimi dar ilgai po sugrįžimo namo.




2018 m. Iš naujo atrandant džiaugsmą
Kitais metais, išgyvendama sunkų laikotarpį santykiuose, vėl išsiruošiau į Camino de Santiago. Šį kartą pasirinkau portugališkąjį maršrutą iš Lisabonos.
Buvo kovas, dažnai lijo, piligrimų sutikau mažiau, nei tikėjausi, o kai kurios kelio atkarpos tikrai nepasižymėjo gražiais vaizdais.
Galiausiai sutikau kitų piligrimų, su kuriais kartu tęsėme kelionę iki Santjago. Man patiko jų draugija, tačiau kartu pradėjau pastebėti, kaip lengvai prisitaikau prie kitų žmonių tempo ir norų.
Tuo metu mano gyvenime brendo nelengvi sprendimai, tačiau šioje kelionėje taip pat patyriau daug džiaugmo, artumo su kitais žmonėmis ir iš naujo pajutau gyvenimo pilnatvę.
Santjage prie manęs prisijungė artima draugė, su kuria atšventėme mano trisdešimtąjį gimtadienį. Iki šiol tai vienas šilčiausių šios kelionės prisiminimų. Prieš grįždama namo dar savaitę keliavau pėsčiomis, o sugrįžau turėdama daugiau energijos ir ryžto pokyčiams, kurių norėjau savo gyvenime.




Kelias į psichoterapiją
Jau seniai norėjau studijuoti psichoterapiją. Mano pačios terapeutė padrąsino mane eiti šiuo keliu, ir 2019 metais Lietuvoje pradėjau penkerių metų geštalto psichoterapijos studijas.
Mane patraukė humanistinis, patyriminis ir kūrybiškas geštalto terapijos požiūris. Šioje terapijoje dėmesys skiriamas ne tik mūsų mintims, bet ir emocijoms, kūno pojūčiams, santykiams bei tam, kas vyksta čia ir dabar.
Ypač svarbi man buvo mintis, kad terapija – tai dviejų žmonių susitikimas. Terapeutas nėra tas, kuris žino visus atsakymus ar yra aukščiau už klientą. Tačiau jis prisiima profesinę atsakomybę kurti saugią erdvę, kurioje galima tyrinėti savo patirtį ir siekti pokyčių.
Šią profesiją pasirinkau ne tik dėl savo asmeninės terapijos patirties, bet ir dėl nuoširdaus smalsumo žmonėms: kaip kuriame santykius su savimi ir kitais, kaip formuojasi pasikartojantys mūsų elgesio modeliai ir kas padeda užmegzti tikrą, prasmingą ryšį.
Mane vis labiau domino, kaip per patirtį ir santykius mokomės geriau suprasti save ir kaip terapijoje atrasti dalykai pamažu tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.
2022 metais, dar studijuodama, pradėjau dirbti su klientais, o 2025 metais baigiau geštalto psichoterapijos studijų programą.
Greta profesinės praktikos ir toliau tęsiu asmeninę terapiją, dalyvauju supervizijose bei nuolat gilinu savo profesines žinias.


Kuriant namus Norvegijoje
2024 metais persikėliau gyventi į Norvegiją, tuo pat metu tęsdama Geštalto psichoterapijos studijas Lietuvoje. Norėjau kurti gyvenimą ten, kur galėčiau jaustis sava ir priimta tokia, kokia esu.
Gyvenimas skirtingose šalyse paskatino mane giliau susimąstyti apie priklausymo jausmą: ką atsinešame su savimi, ko ilgimės ir kur galime jaustis savimi.
Šiandien dirbu anglų, rusų ir lietuvių kalbomis, tiek nuotoliu, tiek gyvai Trondheime. Asmeninė gyvenimo skirtingose šalyse patirtis padeda man jautriau suprasti su persikėlimu ir prisitaikymu susijusius išgyvenimus, kartu suvokiant, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali.

2024 m. Sugrįžimas į Camino
Ruošdamasi persikelti gyventi į Norvegiją, vėl pajutau norą leistis į Camino. Ilgėjausi laisvės pojūčio, kurį suteikia buvimas kelyje, artumo su gamta ir nežinomybės, ką atneš kiekviena nauja diena.
Penkias savaites keliavau Camino del Norte maršrutu palei vandenyną ir dalį kelio ėjau Camino Primitivo maršrutu Santjago link.
Kelionės metu švenčiau savo gimtadienį. Ypatingą jį padarė tai, kaip netikėtai ir gražiai viskas susiklostė: sutikti žmonės, vietos, kuriose atsidūriau, ir akimirkos, kurių niekada nebūčiau galėjusi suplanuoti.
Ši kelionė buvo ir apie savo istorijos priėmimą — įskaitant patirtis bei pasirinkimus, atvedusius mane ten, kur buvau.
Žvelgdama atgal matau, kaip šios trys kelionės lydėjo mane skirtingais gyvenimo etapais. Jos primena, kad pokyčiai nėra vienkartinis procesas, turintis aiškią pabaigą. Mes nuolat mokomės, susiduriame su nežinomybe, priimame kitų palaikymą ir atrandame naujų būdų būti santykyje su savimi.
Camino taip pat įkvėpė „Authentic Path“ pavadinimą ir jį lydintį logotipą.






Kaip ADHD padėjo geriau suprasti save
Daugelį metų man buvo sunku suprasti tam tikrus pasikartojančius sunkumus savo gyvenime.
Mokykloje man gerai sekėsi mokytis, tačiau dažnai sulaukdavau pastabų dėl savo elgesio. Suaugusi susidurdavau su impulsyvumu, neįgyvendintais planais ir varginančiu skirtumu tarp to, ką jaučiausi galinti padaryti, ir to, ką iš tiesų pavykdavo nuosekliai įgyvendinti.
Dažnai šiuos sunkumus laikiau savo asmeniniais trūkumais.
2025 metų lapkritį man buvo diagnozuotas ADHD. Diagnozė padėjo geriau suprasti save, tačiau kartu buvo ir liūdna dėl to, kad apie ADHD nesužinojau anksčiau. Galvojau apie save jaunesnę, kuri susidūrė su sunkumais, nesuprasdama, kodėl taip yra.
Laikui bėgant pradėjau būti atlaidesnė sau ir geriau suprasti, kokios pagalbos man reikia.
Greta asmeninės patirties nusprendžiau gilinti ir profesines žinias apie darbą su suaugusiaisiais, turinčiais ADHD. 2026 metais kartu su kolege vedžiau nuotolinę terapinę grupę moterims, turinčioms ADHD, kurioje tyrinėjome emocinius išgyvenimus, savikritiką, santykius ir kasdienius sunkumus.
Darbas su suaugusiaisiais, turinčiais ADHD ir AuDHD (kai kartu pasireiškia autizmas ir ADHD), tapo svarbia mano terapinės praktikos dalimi.
Mano asmeninė patirtis suteikia papildomą perspektyvą, tačiau suprantu, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra skirtinga. Profesinės žinios, supervizijos ir atidus įsiklausymas į kiekvieną žmogų išlieka mano darbo pagrindu.

Ką atsinešu į savo terapinį darbą
Iš savo patirties žinau, kad suprasti save ir gebėti keistis nėra tas pats. Taip pat žinau, kaip svarbu patirti, kad esi nuoširdžiai išgirstas ir priimtas.
Šios patirtys, kartu su profesinėmis studijomis ir darbu su klientais, formavo mano požiūrį į terapiją.
Man svarbus smalsumas, nuoširdumas ir tikras žmogiškas ryšys. Nemanau, kad mano vaidmuo yra nurodyti, kaip jums gyventi. Vietoj to kuriu erdvę, kurioje galime kartu tyrinėti jūsų patirtis, atpažinti pasikartojančius elgesio ir santykių modelius bei geriau suprasti, kas jums svarbu.
Kartais tai reiškia susitikimą su sunkiais jausmais ar skaudžiomis patirtimis. O kartais – atradimą to, ką savyje jau seniai jautėte, bet niekada negalėjote aiškiai įvardyti.
Kartu galime tyrinėti, kaip tai, ką atrandate terapijoje, siejasi su jūsų kasdieniu gyvenimu ir ką jame norėtumėte daryti kitaip.
Jums nebūtina iš anksto žinoti, ką sakyti ar nuo ko pradėti. Pasitikėjimas ir drąsa atsiverti gali atsirasti pamažu, mums dirbant kartu.
Jūsų istorija bus kitokia nei mano, ir man svarbu ją išgirsti bei suprasti.



